Žmogus, praeinantis pro šalį.

Šiandien sutikau žmogų. Žmogų, su kuriuo galima pašnekėt, kaip su itin geru draugu. Tikriausiai draugam, per tiek metų, matomai, jau nusibodau, nors gal sutiktajam buvo įdomu girdėti kažką naujo iš manęs, žmogaus su kuriuo jis neturi ryšių, o gal tiesiog lengviau kalbėt su žmogum, kai tau nesvarbu, jei ir jis tavęs nesupras. Nesvarbu. Tiesiog buvau pamiršus tą malonumą- laisvai bendraut su žmogumi. Tačiau pajutus tai, mintyse buvo įsirėžusios V. Reimerio eilės "Nedaug žmogus -man, žmogui gali padėt, praeidamas pro šalį.":

Nedaug žmogus -man, žmogui gali padėt, praeidamas pro šalį.
 Na, tart:su rytu, su labu!
 Sėkmingų palinkėt darbų.
 Pažvelgti į akis šiltai, - dėkingas jam aš ir už tai!
 Ir tai gerai, ir tai gana! -tikrai gal bus gera diena...
 Kuo dar pasitarnauti gali žmogus, praeidamas pro šalį?
 Pagarbint orą pakiliai, užleisti vietą pakelėj, naujienų pasakyt gerų, dar pavaišinti cigaru.
 Ir pagaliau-paspausti ranka lyg draugui. 
Ir jau to užtenka!
O ką daugiau nuveikti gali žmogus, praeinantis pro šalį?
 Gal -- kai kitiems pritruks drąsos-ištraukti vaiką iš liepsnos.
 Arba, jei kam kokia bėda-paguost, užtart, pabūt greta.
 Ką dar? Jei reikia jis padės nuo tako (gal ir nuo širdies)
 Nuritint sunkų juodą akmenį... 
Ir ačiū... Tokį žmogų atmeni ilgai ilgai.

 Na, kiek ten gali žmogus praeinantis pro šalį? 
Juk tik praeinantis,
nebent į namo skardą pabarbent,
 Įspirt vartus, paūdyt šunį, nulaužti sodinio viršūnę...
 O dar ką? 
Sutiktam nebent tuščiai patarti, kaip gyvent.
 Veide nutaisius drovią miną iškeikt laikus, apšmeižt kaimyną. 
Įrioglint batais purvinais į kito sielą.
 Su vienais suvesti sąskaitą pernylštę, kitiems grasinti dievo rykšte...
 O tau? 
Tau irgi iš pradžių širdin įgelt aštriu žodžiu,
 O jau paskui, jei pakliuvai-gal ir užmušti negyvai...
 Na, kiek tenai suspėti gali žmogus praeinantis pro šalį!
 V. Reimeris